vėduoti

vėduoti
vėdúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ, KŽ, JT50, DŽ2, LKKIX207(Dv), vė́duoti, -uoja, -avo K.Būg(Lkm); LL272, L 1. intr. mojuoti vėdinantis: Su skepeta vėdãvo Slm. | refl.: Tik vėdúojuos visa panosine, karšta baisiausia Klt. Išsiėmusi iš lakuoto rankinuko nosinėlę ėmė šluostytis, vėduotis J.Paukš. Buvo tai toji pati moteriškė, kuri autobuse taip smarkiai ir kvapniai vėdavosi A.Vaičiul. 2. tr. vėsinti, šaldyti, gaivinti: Šilto pavasarinio oro vilnys iš lėto vėdavo sušilusį jo veidą V.Piet. | refl. tr., intr. LL272, Rtr, NdŽ, KŽ: Vėdúojuos pats iš savęs, ir nekaršta Trš. Jis nosine vėdavosi prakaitu nurasojusį veidą rš. 3. intr. VĮ mosuoti, mojuoti: Kasnykai vėdúoja kap vėjas Pls. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles Žem. Kašėtienė tiktai plest plest rankomis vėduoja, dirvono purvyne iki kulkšnių įsmegusi, žodžio pritrūko rš. [Atsisveikindami] vėdavo vargšeliai (vaikai) skepetukais Pt. Užsidegus trobai, žydai paėmę paprastos duonos su druska, apėję vėduodami rankoj ir pasakę: – Daugiaus nebedegs LMD(Sln). Sparnais vėduoja Sml. Gilumoje, maurų ir dumblų padermės karalijoje, kartais blykstelėdavo savo balta papilve aukšlė, vėduodama uodega A.Vien. | Vėdúos paėmę [paklodę] už dvijų galų Všv. 4. tr. judinti, plaikstyti, plazdenti: Ans drabužį vėdúodamas eina J. Vėjas priejuostę perdėmui vėduoja A1885,44. Šilkelių skarelę vėjelis vėdãvo, an baltų rankelių žiedelis žėravo LTR(Pns). Vėjelis šiūruoja, rūbus vė́duoja Rod. Ėmė vėjas vėdúotie šakas Dv. Tas kirvis vis kukum kukum kukum – vis jau vėjas vėdúoja (ps.) Žrm. Panelė sėdi, galvą šukuoja, plaukus vėduoja LTR(Šr). Diena buvo mėlyna, o vėjas pūtė ir vėdavo dvišaką Ramanauskų dėdės barzdą, net miela pažiūrėti! A.Vaičiul. Vėjas švilpavo, stvarstė kepures, vėdavo ir kėlė laisvesnį drabužį V.Bub. 5. intr. judėti vėjuje, plevėsuoti, plaikstytis: Vėdúoja karūna, skvernas J. Vėjelis pūtė – nevėdavo, saulutė kaito – nebaltavo LTR(Mrj). Prabėgo vasara ir atėjo ruduo su voratinklių gijomis, plaukiančiomis oru ir vėduojančiomis ant tvorų, grumstų, rugienų A.Vien. | refl.: Knibždėjo žmonių ir vėdavos margos vėliavikės A.Vaičiul. Algerkos skvernai vėdavosi šonuose lyg sparnai LzP. 6. žr. vėdinti 1: Kai plačios kelnios, tai vėdúoja Slm. | Kanda kanda šitą grįžtę [pažabota išputusi karvė], teip kaip ir vėdúoja [vidurius] Alz. Šuo atsitūpė ir iškišęs liežuvį vėdavo rš. 7. tr., intr. varstyti: Nevėduokit tų durų be reikalo, musios eina Trgn. Kam tu iš vientaro vėdúoji durimi, dabar jau ne vasara Arm. \ vėduoti; apvėduoti; atvėduoti; įvėduoti; išvėduoti; nuvėduoti; pavėduoti; parvėduoti; suvėduoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • vėduoti — vėdúoti vksm. Vėdúoti véidą nósine …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vėdavimas — vėdãvimas sm. (1) NdŽ; Ser 1. → vėduoti 2: Vėdãvimu ana gydė: taip vėduos liuob, vėduos a skaudulį, a ką Krš. 2. → vėduoti 3: Bitės sparnelių vėdavimais neatpūs kvapnaus, svaiginančio liepų žydėjimo rš. Rainiui galvos nuo jų (žvirblių) tarškimo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvėduoti — tr. BŽ299 vėduojant kiek atvėsinti. vėduoti; apvėduoti; atvėduoti; įvėduoti; išvėduoti; nuvėduoti; pavėduoti; parvėduoti; suvėduoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėduoti — 1. intr. KŽ ateiti (plevenant drabužiams): Aure Jonas atvėduoja, t. y. ateina J. Kijeva pamatė atvėduojant lietuvių kunigaikštį A1883,224. 2. refl. atsikvėpti: Reik atsivėduoti (atsikvėpti, atsipūsti) J.Jabl. Atsivėduoti, t. y. dvasią gaudyti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blakštyti — blakštyti, blãkšto, blãkštė intr. KII340 vėduoti su vėduokle …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dumti — 1 dùmti, ia, dūmė 1. intr. K smarkiai pūsti: Tai dùmia vėjas Lp. Vėjas dùmia pro kaminą Grž. Vėjas pasisuko į vakarus ir pradėjo dumti rš. Užvakar audžiau prie lango, vėjas dūmė dūmė, pripūtė, ir skauda ranką Bsg. Šaltas vėjas tiesiai dumia į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvakurti — dvãkurti, a, o 1. tr. vėduoti, leisti: Dvãkurti šiltį (šilumą) iš pirties temokat, o pakurti ne! Žd. 2. refl. tvarsytis (lovoje): Dvãkursuos, kol išgysu ar mirsu Šts. dvakurti; išsidvakurti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvokuoti — dvokuoti, uoja, ãvo 1. intr. pūsti, daryti vėją, vėduoti: Įdėk pjaulų ir smarkiau dvokuok, matai, kad jau bitės pyksta Trk. Šiandien pavasariškas vėjukas dvokuo[ja] Stl. Ko dvokuoji su skara, ir taip jau šalta Mžk. 2. intr. sunkiai kvėpuoti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvėluoti — dvėluoti, uoja, ãvo intr. 1. dvėsuoti, pūtuoti, lekuoti: Kumelukas tep pailso, kad sugriuvo ir dvėluoja Švn. Ko dvėluoji, kap šuo karštą vasaros dieną? Srj. Arkliai pailso, prieš kalną veždami, tai tik dvėluoja Mrs. Karvė apsiėdusi dobilų, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvėduoti — tr. 1. KŽ žr. išvėdinti 1: Išvėduot kambarys reikia, kad nebūt smarvės Rk. | refl.: Atidarom langus, kad išsivėduot, paskui išmušinėk [muses] Kur. Atadaryk langus, tegul gryčia išsivėduoja Sv. 2. vėduojant pašalinti, išsklaidyti: Išvėduoti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”